- liūdėti
- liūdė́ti, liū̃di (-ė́ja), -ė́jo 1. intr. SD344, K, Sn, Šl būti liūdnam, prislėgtos nuotaikos, sielvartauti: Stovi, liūdi mergelė, rankeles nuleidus J.Jabl. Nesikrimsk taip ir neliūdėk savo mirusios pačios J.Balč. Pasakyk tu man, berželi, laukų svyrūnėli, dėl ko mudu liūdim prie aukšto kalnelio? V.Myk-Put. Geriau tylėti, negu, ką pasakius, liūdėti Mrj. Ir ten gal ne vienas arba ne viena liūdėja, dūsauja, tamstos pasigenda Žem. Liūdi sakalėlis anytos sodelė[je] RD117. Bet ko verkti, ko liūdėti, kad tai visų dalis JD503. Neliūdėk, berneli, baltas dobilėli, tu mane lankysi rytas vakarėlis (d.) Ds. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai, … kurie liūdintiemus daromi est DP550. ^ Ko liūdi, gal maža bliūde? LTR(Ds). Ko liūdi? Penki kleckai bliūde. Kai tuos suėsi, daugiau pridėsiu Ukm. 2. tr. reikšti liūdesį dėl ko, apgailėti: Gailiesi amžius didžius atminęs? Praeitį brangią liūdi? Mair. Skamba jos dainos … žaliajame vyšnių sodelyj, kur bernelį liūdi V.Krėv. \ liūdėti; įsiliūdėti; išliūdėti; nuliūdėti; paliūdėti; perliūdėti; praliūdėti
Dictionary of the Lithuanian Language.